Žymos archyvas: automobiliai su defektais

Nedrausmingi dviratininkai ir motociklininkai

Dviratis yra nepaprastai judri susisiekimo priemonė. Dviratininkas gali, neįspėjęs ir neapsidairęs, staigiai pasukti, išdygdamas prieš automobilį, kitaip tariant, pasukti pačiu netikėčiausiu momentu. Todėl patyrę vairuotojai vengia dviratininkų, ypač jaunų ir nedrausmingų, kaimynystės. Tokį dviratininką lengva pažinti iš važiavimo manieros. Važiuodamas greitai, nesilaikydamas dešiniojo kelio krašto, jis visada kelia vairuotojui įtarimą.

Ypač pavojingas dviratininkas, važiuojantis prieš automobilį gatvės viduriu. Išgirdęs arba pamatęs iš užpakalio automobilį, jis staigiai suka į dešinę ir dauguma atvejų, paslydęs ant tramvajaus bėgių, krinta prieš pat automobilį. Vairuotojas turi numatyti tokią galimybę ir būti pasiruošęs staigiai pasukti į kairę, kad neužkliudytų gulinčio ant kelio dviratininko, arba stabdyti.

Visada reikia važiuoti pakankamu atstumu nuo dviratininko ir žiūreti, kad jo nekliudytume ir kad mūsų nekliudytų kitas automobilis. Taip pat būtina įsitikinti, ar prieš minutę aplenktasis dviratininkas nevažiuoja už mūsų automobilio. Jeigu mes stabdysim jis gali trenktis į mūsų automobilį ir susižaloti.

Ypač pavojingi dviratininkai naktį. Paprastai jie važinėja be žibintų ir dargi neturi dviračio užpakalyje raudono šviesos atšvaito. Todėl blogai apšviestoje gatvėje jie esti beveik nematomi ir su jais lengva susidurti, tuo labiau, kad vakare jie linkę važinėti gatvės viduriu.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Panašaus atsargumo laikytasi ir mopedų atžvilgiu. Jie važiuoja greičiau už dviratininkus, bet taip pat pasižymi „judrumu“.

Daug vargo vairuotojams sudaro motociklininkai, ypač pamėgdžiojantys sportininkus. Jie įsispraudžia į siauriausias vietas, lenkia kitas transporto priemones, rizikingai kirsdami joms kelią, lekia dideliu greičiu visomis eismo juostomis, dažnai neįspėdami, kad keičia važiavimo kryptį. Privažiuodami sankryžą, prie kurios prieš raudoną šviesoforo signalą stovi. Jie nesilaiko taisyklės, pagal kurią eismo transporto priemonės turi sustoti viena už kitos pagal ta pačia tvarka pajudėti pagal signalą sankryžą.

Po avarinis saugumas – priemonės kuriomis imamasi po eismo nelaimės

Todėl vairuotojas turi būt: labai atsargus, kai kelyje greta jo atsiranda dviratis, mopedas motociklas.

Vežimai

Kinkomojo transporto vežėjai labai dažnai trukdo kelių eismui. Dauguma atvejų jie nežino kelių eismo taisyklių: nieko nenutuokia apie pirmumo teisę sankryžoje, apie draudimą važiuoti arba stovėti, nežino kelio ženklų. Vežėja „prieš srovę“ į vienos krypties eismo gatvę, vakare neuždega žibintu , dažnai nepaiso eismo saugumo.

Ketindamas aplenkti vežimą, vairuotojas turi nuo jo važiuojančio pakankamu atstumu, nes negali būti tikras, kad vežėjas kaip tik tuo momentu nepasuks į automobilio pusę. Jeigu leidžiama signalizuoti signalu, vairuotojas turi tuo signalu įspėti vežėją ir laukti, kol jis pavažiuos į dešinę. Kartais tenka labai ilgai laukti ir vis tiek lenkti nepalankiomis sąlygomis. Ypač nemalonu aplenkti sunkius vežimus, kurie paprastai nepavažiuoja į dešinę ir užstoja vairuotojui kelią.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Vairuotojo asmeninės savybės ir jų vaidmuo profesinėje veikloje

Kad būtų galima teisingai suprasti individualius psichologinius vairuotojo savitumus, nepakanka išnagrinėti atskirus psichinius procesus. Taip pat būtina žinoti psichines savybes, apibūdinančias Žmogaus asmenybę, t. y. jos kryptingumą, sugebėjimus; temperamentą ir charakterį.

Asmenybė — tai žmogus su socialiai sąlygojamomis ir individualiai pasireiškiančiomis intelektualinė-emocinėmis ir valios savybėmis. Formuojant asmenybę, svarbiausią reikšmę turi žmogaus pasaulėžiūra ir jo moraliniai bruožai.

Kad būtų galima įvertinti žmogaus veiklos kryptingumą, reikia nustatyti, kokie jo veiklos motyvai, tikslai ir siekiai, kurie susidaro poreikių, idealų, interesų ir polinkių pagrindu.

Žmogaus poreikiai (materialiniai, kultūriniai, darbiniai) priklauso nuo išsiauklėjimo ir socialinės aplinkos.

Interesai – tai žmogaus požiūris į gyvenime egzistuojančius daiktus ir reiškinius, pastangos juos suprasti, įvaldyti ir panaudoti tam tikriems tikslams.

Žmonių interesai skiriasi savo tikslais, platumu ir, pastovumu. Polinkis — tai veržimasis prie tam tikros veiklos.

Interesai ir polinkiai glaudžiai susiję su žmogaus emociniu gyvenimu.

Charakterizuojant žmogaus asmenybę, reikia žinoti jo požiūri į savo profesiją, kitas veiklos rūšis, visuomenini darbą, visuomeninius politinius klausimus, kaip jis praleidžia laisvalaikį, ar pastovūs jo interesai, kokie pagrindiniai interesai; kokie jo polinkiai ir idealai.

Sugebėjimai — tai asmenybės psichologinės savybės, kurios yra tam tikros rūšies veiklos sėkmingumo sąlyga. Sugebėjimai neįgimti, jie formuojasi žmogaus gyvenime ir veikloje. Įgimti yra ne sugebėjimai, o gabumai. Gabumai ugdomi priklausomai nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, jo auklėjimo ir mokymo.

Žmogaus gabumus automobilio vairuotojo profesinei veiklai rodo šios savybės:

  • geras fizinis išsivystymas, ištvermingumas, vikrumas ir gera judesių koordinacija;
  • sugebėjimas lengvai susidaryti judesių įgūdžius;
  • gerai išsivysčiusios jutimo organų funkcijos ir ypač regėjimo organų bei raumenų-judinamieji pojūčiai;
  • judėjimo greičio ir erdvinių proporcijų nustatymo greitumas ir tikslumas;
  • sugebėjimas plačiai paskirstyti, greitai perkelti ir ilgai išlaikyti dėmesį;
  • gera regimoji atmintis, didelis atminties pasirengimo laipsnis;
  • atkaklumas, ryžtingumas, drąsa;
  • techniniai polinkiai, techninis mąstymas, domėjimasis profesine vairuotojo veikla;
  • emocinis pastovumas, savitvarda, drausmingumas;
  • Iniciatyvumas, nuovokumas.

Temperamentu vadinama individuali asmenybės ypatybė, nusakanti psichinių procesų eigos dinamiką.

Nervinių procesų jėga nustatoma pagal tai, kaip nervų sistema sugeba išlaikyti didelės apkrovas (dirgiklių poveikį). Pusiausvyra tai būklė, kai sujaudinimo jėgos lygios slopinimo jėgoms. Nervinių procesų balansas darnumas. Kurio nors vieno iš jų persvara suardo pusiausvyrą. Nervinių procesų judrumas rodo, kaip lengvai ir greitai persitvarko, sąlyginiai refleksai ir vienas nervinis procesas greitai pakeičiamas kitu.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Važiuojant vingiuotu keliu, kai tenka dažnai stabdyti, naudojami šie stabdymo būdai

Būtina visuomet pasverti ne tik stabdymo galimybę ir sukibimo koeficientą (nuo kurio atvirkščiai proporcingai priklauso stabdymo kelias), bet ir stabdžių sistemos atsparumą, ypač kai dažnai stabdoma, važiuojant dideliu greičiu. Stabdžių antdėklai, labai įkaisdami be atitinkamo ataušimo, genda. Be to, ir stabdžių būgnų trinties jėga mažėja, kylant temperatūrai.

Šios problemos neliečia automobilių su diskiniais stabdžiais. Tereikia tikrinti jų stabdžių trinkelių būklę.

Važiuojant vingiuotu keliu, kai tenka dažnai stabdyti, naudojami šie stabdymo būdai: stabdymas varikliu ir stabdymas oro pasipriešinimu. Antrasis būdas efektyvus, lekiant dideliu greičiu (oro pasipriešinimas didėja proporcingai greičio kvadratui).

Varikliu stabdoma, atitraukiant koją nuo droselio valdymo pedalo. Kai greitis tiek sumažėja, jog nebėra pavojaus viršyti didžiausią leistiną variklio alkūninio veleno apsisukimų skaičių, vairuotojas įjungia sekančią žemesniąją pavarą. Didinant stabdymą tokiu būdu, įsidėmėtina, kad variklis stabdo tik varančiuosius ratus. Todėl šis būdas ne toks efektyvus, kaip stabdymas stabdžiais. Staigiai stabdant posūkyje į dešinę, labiausiai prie kelio spaudžiamas priekinis kairysis ratas, po jo ir užpakalinis kairysis. Abiejų dešiniųjų ratų apkrova sumažėjo, užpakalinis dešinysis ratas netgi pakilo nuo kelio paviršiaus.

Tačiau, važiuojant dideliu greičiu, stabdymas tiek varikliu, tiek oro pasipriešinimu duoda patenkinamus rezultatus.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Stabdydamas prieš posūkį, vairuotojas turi tiksliai žinoti, kada reikia pradėti stabdyti. Jis privalo sumažinti greiti iki šiam posūkiui atitinkamo dydžio tiksliai tuo momentu, kai pradeda sukti. Paprastai vairuotojai, važiuodami 100 km/h, pradeda stabdyti per anksti, o važiuodami didesniu greičiu, — per vėlai. Matyt, nustatydami atstumą iki posūkio, jie dažnai nesuvokia, kad stabdymo kelias proporcingas ne tiesiog greičiui, o jo kvadratui. Vadinasi, padidėjus greičiui, pavyzdžiui, 2 kartus, stabdymo kelias pailgėja ne 2, bet 4 kartus.

Nėra kokios nors bendros taisyklės, kaip nustatyti stabdymo momentą. Vairuotojas turi pats išmokti ji tinkamai nustatyti, treniruodamasis įvairiomis sąlygomis. Tik privalo įsidėmėti: jeigu pradės stabdyti prieš posūkį per anksti, tuo sumažins tik vidutinį greitį; jeigu pradės stabdyti perdaug vėlai, automobilį ištiks šoninis slydimas ir tuo išvyka pasibaigs.

Normalus stabdymas yra toks, kuris pereina iš silpno į stiprų, paskui vėl silpnėja iki nulio. Taip stabdomas automobilis sklandžiai sustoja numatytoje vietoje. Čia negali susidaryti pavojingos situacijos. Šoninis slydimas negresia netgi slidžiausiame kelyje, padangos taip pat negenda.

Paprastai važiuojant, pirma stabdoma varikliu, t. y. nukeliant koją nuo droselio valdymo pedalo. Variklis sudaro pasipriešinimą ir sklandžiai stabdo ratus. Tik galutinis stabdymas, iki visiško sustojimo, atliekamas kojiniu stabdžiu.

Info: įspėjantys ženklai