Ūkinio vandens normos ir vandens suvartojimo svyravimo koeficientai

Kanalų skersinių pjūvių formos

Kanalų ir kanalizacijos vamzdžių skersinių pjūvių formos turi atitikti statinius, hidraulinius, ekonominius ir eksploatacinius reikalavimus.

Kanalų skersinio pjūvio formos gali būti įvairios: apskritos, pusiau apskritos, pusiau elipsines, elipsinės, kiaušinio ir kt.,

Dažniausiai naudojama apskrita forma, kaip praktiška ir labiausiai atitinkanti hidraulines vandens tekėjimo sąlygas.

Hidraulinis kanalizacijos tinklo skaičiavimas

Hidraulinis tinklo skaičiavimas turi tikslą nustatyti:

a) skersinius kanalų pjūvius (skersmenis);

b) kanalų pripildymus;

c) vandens greičius kanaluose.

Ūkinio vandens normos ir vandens suvartojimo svyravimo koeficientai

Prieš pradedant projektuoti kanalizaciją, nustatoma kanalizuojamosios teritorijos ribos, skaičiuotinas įrenginių darbo laikas, gyventojų skaičius ir tankumas. Gyventojų tankumą vidutiniškai vienam ha galima imti, esant. plotų užstatymui:

daugiaaukščiais pastatais (4-6 aukštų) 300-500 žmonių

mažaaukščiais pastatais (2-3 aukštu) 200-300

asmeniniais gyvenamaisiais namais (1-2 aukštu) 50-100

Kanalizuojamosios teritorijos ribos paprastai nustatomos, vadovaujantis tuo, kiek teritorijos reikia kanalizuoti. kanalizuojamąją teritoriją turi būti įtraukiami ir tie plotai, kur statomi asmeniniai gyvenamieji namai. Komunalinio ūkio akademijos duomenimis, racionalu ir ekonomiškai apsimoka kanalizuoti ir tokias teritorijas, kur gyventojų tankumas yra 40-50 žmonių viename hektare.

Kanalizacijos įrenginiai skaičiuojami tokiam kanalizacijos vandens kiekiui, kokį jie praleis skaičiuotino darbo laiko pabaigoje. Skaičiuotinas darbo laikas yra toks laikotarpis, per kuri

projektuojamieji įrenginiai atitiks savo užduotį be išplėtimo. Skaičiuotinas laikas paprastai imamas 15-25 metai.

Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas panašiai.

Kanalizacinio vandens normos tos pačios, kaip ir vandentiekio vandens normos, nes kanalizacinis vanduo yra vartotas ir užterštas vandentiekio vanduo.

Dalis iš vandentiekio paimto vandens sunaudojama žaliesiems plotams bei gatvėms laistyti, gaisrams gesinti, todėl į ūkinio vandens kanalus nepatenka visas iš vandentiekio paimtas vanduo; antra vertus, į kanalizaciją gali būti suleidžiami tokie vandenys, kurie buvo paimti ne iš centralizuoto vandentiekio, o iš vietinių šaltinių (šulinių ir kt.) sodybose ir įmonėse. Be to, į kanalus gali patekti, ir dažniausiai patenka, lietaus vanduo iš kiemų; ir gatvių pro kanalizacijos šulinių dangčių skyles. Taip pat kanalus dažnai ir gana dideliais kiekiais patenka vanduo iš grunto. Todėl priimta laikyti, kad kanalizuojamo vandens turi būti tiek, kiek jo paimama iš vandentiekio tinklo.

Svyravimo koeficientus rekomenduojama imti, atsižvelgiant vandens suvartojimo normą, gyvenvietės dydį, jos sutvarkymą ir pramonės įmonių darbo režimą.

Dėl neišlyginto vandens išleidimo į kanalizacijos tinklą yra dažnai gana žymūs vandens horizonto svyravimai kanaluose; tai labai pastebima mažesnių skersmenų kanaluose su mažesniais vandens kiekiais. Tuo tarpu didesniuose kanaluose, aptarnaujančiuose didesnius plotus, tas svyravimas yra nereikšmingas. Dėl tos priežasties rekomenduojama, apskaičiuojant kanalus, imti svyravimo koeficientus pagal vidutinius sekundinius vandens kiekius

Skaičiuotino vandens kiekio nustatymas

Kanalizacijos įrenginiams apskaičiuoti reikia nustatyti nuleidžiamus į kanalizacijos tinklą vidutinį ir maksimalų paros ir valandini vandens kiekius kubiniais metrais ir maksimalų sekundinį – litrais per sekundę.