Autoriaus archyvas: Vyts

Kava be kofeino

Geriant kavą be kofeino yra ir privalumų, ir trūkumų. Nors joje vis dar yra nedidelis kiekis kofeino, kavą be kofeino dažnai renkasi tie, kurie nori vengti kofeino dėl kitų jo privalumų. Kai kurie kavos be kofeino gėrimo privalumai yra jos skonis ir galimybė mėgautis bet kuriuo paros metu. Tačiau kai kurie kavos be kofeino trūkumai apima jos kainą ir tai, kad ji gali nesuteikti tokios pat naudos kaip įprasta kava.

Kava be kofeino yra kaip įprasta kava, išskyrus tai, kad didžioji kofeino dalis buvo pašalinta. Jame yra labai mažai kofeino, nes nėra būdo jo pašalinti 100%.

Įprastoje kavoje yra 95 miligramai kofeino, o kavoje be kofeino yra tik 2 miligramai kofeino.

Trys pagrindiniai kavos be kofeino apdorojimo būdai yra šveicariškas vandens metodas, anglies dioksidas ir metilo chloridas. Kiekvienas iš šių metodų turi savo privalumų ir trūkumų.

Šveicariškas vandens metodas yra kofeino pašalinimo procesas, kurio metu kofeinui iš kavos pupelių išgauti naudojamas tik vanduo ir kontroliuojama temperatūra. Tai švelnus, natūralus procesas, išsaugantis kavos pupelių skonį, o jūsų kavos puodelyje nėra 99,9 % kofeino.

Žaliose kavos pupelėse tirpūs komponentai išgaunami mirkydami pupeles vandenyje. Tada kofeinas filtruojamas iš ekstrakto, paliekant žalios kavos ekstraktą. Dėl šio proceso kofeinas migruoja iš pupelių į žalios kavos ekstraktą.

Kokios yra anglies dvideginio išmetimo pasekmės aplinkai?

Anglies dioksidas gali būti naudojamas atskirti įvairias chemines medžiagas, tokias kaip kofeinas nuo kavos.

Metilchloridas yra cheminis junginys, kurio formulė CH3Cl. Tai bespalvės, degios dujos, turinčios stiprų aštrų kvapą. Jis plačiai naudojamas kaip tirpiklis ir šaltnešis, bet taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Metileno chloridas yra įprastas tirpiklis, naudojamas kofeinui pašalinti iš kavos pupelių. Anksčiau benzenas buvo naudojamas dideliais kiekiais, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad jis yra kancerogenas. Nuo to laiko įmonės perėjo prie kitų cheminių medžiagų, daugiausia etilo acetato ir metileno chlorido.

Tačiau metilchloridas buvo prieštaringas dėl galimo toksiškumo ir gebėjimo pažeisti centrinę nervų sistemą.

Teismas nusprendė, kad nedideli metileno chlorido pėdsakai kavoje be kofeino nekelia nerimo, nes likučiai, viršijantys 0,001% ribą, yra draudžiami.

Kavos be kofeino poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo jo bendros sveikatos ir ligos istorijos. Kavoje be kofeino yra daug tų pačių antioksidantų, kaip ir įprastoje kavoje, todėl ji gali būti sveikas pasirinkimas žmonėms, kurie nori atsisakyti kofeino, bet vis tiek naudojasi kavos privalumais. Kava be kofeino taip pat tinka žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui, bet vis tiek mėgaujasi kavos skoniu. Kitas pasirinkimas žmonėms, norintiems sumažinti kofeino suvartojimą, yra pusė kofeino.

Kokie yra kavos be kofeino gėrimo privalumai ir trūkumai?

Pasirinkimas, gerti kavą be kofeino, ar ne, yra asmeninis pasirinkimas, kuris priklauso nuo individualių aplinkybių. Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad tai turi teigiamą poveikį jų sveikatai, o kiti gali ne. Štai keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš priimant sprendimą.

Kavos be kofeino gėrimas turi keletą privalumų, įskaitant tai, kad joje yra mažiau kofeino. Tai reiškia, kad jį galima vartoti bet kuriuo paros metu, nepažeidžiant miego įpročių. Be to, kavoje be kofeino vis dar yra daug tų pačių naudingų antioksidantų kaip ir įprastoje kavoje, todėl ji vis tiek gali būti sveikas pasirinkimas. Galiausiai, kai kurie žmonės mano, kad kava be kofeino yra švelnesnio skonio nei įprasta kava.

Nustatyta, kad kava be kofeino padeda sumažinti nuovargį ir pagerinti koncentracijos lygį.

Jautrumas kofeinui yra tikra daugelio žmonių problema. Kai kurie žmonės negali toleruoti šalutinio kofeino poveikio, kuris gali būti nemiga, nerimas, širdies plakimas, aukštas kraujospūdis ir nerimas. Kava be kofeino yra puikus būdas mėgautis kava be šio neigiamo poveikio.

Kofeino vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, įskaitant nemigą, širdies plakimą ir kitas problemas. Kofeinas yra stimuliatorius, diuretikas ir antacidas, kuris gali pabloginti esamas sąlygas, tokias kaip rėmuo, žarnyno problemos ir miego sutrikimai. Jei turite sveikatos problemų, kurios gali būti susijusios su kofeinu, perėjimas prie kavos be kofeino gali padėti sumažinti poveikį, tuo pačiu leisdamas mėgautis kava kasdienėje rutinoje.

Kofeinas gali sukelti nerimą žmonėms, kurie jau yra linkę į jį, ir tai dažnai vertinama kaip dažnas šalutinis poveikis.

Jei pastebėsite, kad išgėrus kavos jūsų nerimas pablogėja, galbūt norėsite pereiti prie kavos be kofeino.Yra įrodymų, kad kava kai kuriems žmonėms gali veikti kaip vidurius laisvinanti priemonė, tačiau norint tai patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų. Galiausiai kiekvieno organizmas yra skirtingas, todėl turėtumėte įsiklausyti į savo kūną, kad nustatytumėte, ar kava jums tinka.

Geriant kavą be kofeino yra keletas galimų trūkumų. Pavyzdžiui, joje gali būti ne tiek kofeino, kiek įprastoje kavoje, ir ji gali būti brangesnė už įprastą kavą. Be to, kai kurie žmonės gali nemėginti kavos be kofeino skonio.

Kavos be kofeino skonis gali skirtis nuo įprastos kavos.

Kai kuriose kavos be kofeino gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Didelės koncentracijos šių cheminių medžiagų poveikis žmonėms gali turėti stiprų neurologinį poveikį, o ilgalaikis jų poveikis gyvūnams gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Rinkdamiesi kavą be kofeino, būtinai patikrinkite etiketę, kad nustatytumėte kofeino kiekį. Metilo chloridas dažniausiai naudojamas kavoje be kofeino, tačiau didelės koncentracijos gali būti kenksmingos.

Kavos be kofeino poveikis žmonių cholesterolio kiekiui yra diskusijų objektas. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali turėti įtakos, o kiti neranda ryšio įrodymų. Tai vis dar neaišku, bet jei turite problemų su cholesteroliu, verta pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar kava be kofeino jums tinka.

Ficus elastica

Stambialapis fikusas (Ficus elastica)

Ficus elastica yra atogrąžų augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Greitai auga, natūralioje aplinkoje pasiekia iki 25 metrų aukštį. Jis turi didelius, ovalo formos lapus ir nėra pats lengviausias augalas pradedantiesiems, tačiau jį galima auginti namuose kaip kambarinį augalą.

Norint prižiūrėti stambialapį fikusą, svarbiausi veiksniai yra pakankamai šviesos, drėgmės ir šilumos. Augalą reikia statyti pietinėje arba rytinėje pusėje, tačiau kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrimas fikusas gali puikiai papildyti bet kurią kambarinių augalų kolekciją.

Ar galima auginti augalą dideliais lapais patalpose?

Nors guminiai augalai yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso, o patalpose dažniausiai užauga apie 2–3 metrus.

Labiausiai paplitusios kambarinės Ficus elastica veislės yra ‘Tineke’, ‘Burgundy’, ‘Ruby’ ir ‘Fikusas‘. Jie visi gerai auga patalpose, jei yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, pakankamai, bet nėra tiesioginių saulės spindulių. Šie augalai gali klestėti įvairioje netiesioginėje šviesoje, tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių gali būti žalingi. Jei norite, kad jūsų Ficus elastica tikrai klestėtų patalpose, būtinai suteikite jam reikiamą šviesos kiekį.

Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpoje, įsigykite jauną medelį iš medelyno ir pasodinkite į ne mažesnį kaip 40 cm pločio vazoną su drenažo skylutėmis. Užpildykite puodą lygių dalių durpių samanų, perlito ir smėlio arba vermikulito mišiniu. Reguliariai laistykite medį, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda gelsti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.

Fikuso augalai su dideliais lapais geriausiai jaučiasi ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Jie gali toleruoti šiek tiek ryto saulės spindulių, tačiau juos reikia išnešti iš po pietų, kad nenudegtų lapai. Augalai, kurie negauna pakankamai šviesos, neteks apatinių lapų, o jų lapų spalva taps blanki.

Fikusą laistykite dažnai, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Šis augalas taip pat jautrus per dideliam sausumui ir gerai netoleruoja sausros. Norėdami patikrinti, ar laikas vėl laistyti, patikrinkite drėgmės lygį pirmuosiuose dirvožemio coliuose. Jei jie išdžiūvo ir trupa, laikas augalą dar kartą laistyti.

Fikuso augalai yra jautrūs šaltam skersvėjui ir pailgės, jei bus jų veikiami. Lapai gali pagelsti ir ruduoti. Fikuso augalus geriausia laikyti vidutinėje arba šiltoje 16-24 laipsnių temperatūroje ir esant vidutinei drėgmei. Jei jūsų namai yra sausi, galite padidinti drėgmės lygį investuodami į patalpų drėkintuvą.

Genėjimas yra negyvų ar mirštančių lapų ir augalų liekanų pašalinimas, siekiant sukurti geresnes augimo sąlygas. Tai atliekama naudojant švarias žirkles arba žirkles švariems pjūviams. Svarbu perpjauti tik sveikus audinius, kad būtų išvengta tolesnio pažeidimo ar infekcijos.

Tręšimas yra svarbi augalų priežiūros dalis, tačiau svarbu nepersistengti. Dėl pernelyg didelio tręšimo augalai gali ištempti, o jų šaknys per greitai augti, o tai galiausiai gali pakenkti augalui.

Didžialapis fikusas nėra išrankus, kai kalbama apie dirvožemio sudėtį. Tikriausiai tiks bet kokia gera, greitai nusausinanti vazoninė žemė. Daugelis kambarinių gėlių augintojų renkasi kaktusų mišinį. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.

Norėdami dauginti šį augalą auginiais, paimkite auginį su vienu lapeliu ir nedelsdami pamerkite jį penkioms valandoms vandenyje, kad nusiplautų pieno sultys. Prieš sodindami, susukite lapą ir lengvai pririškite prie kuolo, tada pasodinkite auginį. Auginius reikia sodinti į durpių ir smėlio mišinį į dauginimo dėžę arba nedidelį vazonėlį, maždaug dviejų centimetrų gylyje. Geriausia dauginimo dėžę šildyti iš apačios (25-28 laipsnių Celsijaus) ir sukurti drėgną aplinką. Tinkamiausias laikas dauginti – kovo-balandžio mėn. Auginiai greičiau įsišaknys, jei pjūvis bus padengtas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.

Stambius augalus geriausia genėti pavasarį, kad būtų skatinamas lajos augimas. Jauniems augalams naudinga juos pririšti prie atramos, kad jie augtų vertikaliai. Jei norite paskatinti jaunų augalų šakojimąsi, periodiškai turėtumėte pašalinti viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Kasmet vasario ir kovo mėnesiais jauni augalai persodinami į 4-5 cm didesnio skersmens vazonus. Tai padeda augalui išlikti sveikam, nes neleidžia šaknims peraugti. Augalą reikės persodinti kasmet, kol jis pasieks norimą aukštį.

Kenkėjai ir ligos gali būti problema plačialapiams fikusams, įskaitant amarus, miltligę, voratinklines erkes, žvynelius ir tripsus. Jei įmanoma, geriausia infekciją aptikti kuo anksčiau ir gydyti veiksmingu metodu, pavyzdžiui, Nimba medžio aliejumi.Yra keletas įprastų ligų, kurios gali paveikti augalus, įskaitant šaknų puvinį, lapų dėmėtumą, botritą, rūdis, miltligę ir pietinę miltligę. Jei ant augalo lapų ar stiebo pastebėjote sausų baltų pluteles dėmių, tai greičiausiai dėl iš pažeistų augalo vietų išsiveržusių sulčių.

Šis augalas yra nuodingas ir gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą, jei valgoma kuri nors augalo dalis. Jei kas nors suvalgo didelį augalo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems asmenims taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su fikusu patartina mūvėti pirštines.

Kokie dažniausiai užduodami klausimai šia tema?

Viena iš galimų priežasčių, kodėl gali kristi stambialapių fikusų lapai, yra ta, kad augalas negauna pakankamai šviesos. Jei nėra pakankamai šviesos, lapai gali tapti geltoni arba rudi ir galiausiai nukristi. Kita galimybė – augalas gauna per daug vandens. Dėl per didelio laistymo lapai gali pagelsti arba ruduoti ir nukristi.

Lapai gali nukristi dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą laistymą, kenkėjus, šaknų puvinį ar ekstremalius temperatūros pokyčius. Visos šios priežastys gali pakenkti augalui ir dėl to gali nukristi lapai.

Norint apsaugoti augalą nuo šaltų ir karštų skersvėjų, geriausia vengti staigių temperatūros pokyčių ir palaikyti vidutinę 15-20 laipsnių temperatūrą.

Viena iš priežasčių, kodėl jūsų fikuso lapai gali kristi, yra ta, kad jie negauna pakankamai šviesos.

Medžių lapai rudenį pradeda keisti spalvą, nes medis nebegamina chlorofilo, kuris suteikia lapams žalią spalvą.

Yra daugybė priežasčių, kodėl stambialapių fikusų lapai gali paruduoti, įskaitant laistymo problemas, kenkėjus, šaknų puvinį, aukštą temperatūrą, nepakankamą apšvietimą ir netinkamą mitybą.

Yra keletas priežasčių, kodėl augalų lapai gali nukristi. Viena iš galimybių yra ta, kad augalas negauna pakankamai vandens ir patiria sausros stresą. Kita galimybė – augalas gauna per daug vandens ir kenčia nuo užmirkimo. Kita galimybė yra ta, kad augalas negauna pakankamai šviesos, todėl lapai gali nukristi bandydami gauti daugiau šviesos. Galiausiai kai kurių augalų lapai natūraliai nusvyra.

Yra keletas galimų lapų kritimo priežasčių, įskaitant: perlaistymą, perlaistymą, šaknų puvimą, kenkėjus, nepakankamą apšvietimą ir aukštą temperatūrą.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl geltoni lapai gali turėti dantytus kraštus, yra ta, kad jie yra labiau pažeidžiami vėjo ir kitų elementų.

Jei pastebėjote, kad fikuso lapų kraštai pagelsta, tai greičiausiai reiškia, kad augalas nėra pakankamai šeriamas. Augalui augimo laikotarpiu kas mėnesį reikia duoti subalansuotas, vandenyje tirpias trąšas, o šaltuoju – ne.