Ficus elastica yra atogrąžų augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Greitai auga, natūralioje aplinkoje pasiekia iki 25 metrų aukštį. Jis turi didelius, ovalo formos lapus ir nėra pats lengviausias augalas pradedantiesiems, tačiau jį galima auginti namuose kaip kambarinį augalą.

Norint prižiūrėti stambialapį fikusą, svarbiausi veiksniai yra pakankamai šviesos, drėgmės ir šilumos. Augalą reikia statyti pietinėje arba rytinėje pusėje, tačiau kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrimas fikusas gali puikiai papildyti bet kurią kambarinių augalų kolekciją.

Ar galima auginti augalą dideliais lapais patalpose?

Nors guminiai augalai yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso, o patalpose dažniausiai užauga apie 2–3 metrus.

Labiausiai paplitusios kambarinės Ficus elastica veislės yra ‘Tineke’, ‘Burgundy’, ‘Ruby’ ir ‘Fikusas‘. Jie visi gerai auga patalpose, jei yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, pakankamai, bet nėra tiesioginių saulės spindulių. Šie augalai gali klestėti įvairioje netiesioginėje šviesoje, tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių gali būti žalingi. Jei norite, kad jūsų Ficus elastica tikrai klestėtų patalpose, būtinai suteikite jam reikiamą šviesos kiekį.

Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpoje, įsigykite jauną medelį iš medelyno ir pasodinkite į ne mažesnį kaip 40 cm pločio vazoną su drenažo skylutėmis. Užpildykite puodą lygių dalių durpių samanų, perlito ir smėlio arba vermikulito mišiniu. Reguliariai laistykite medį, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda gelsti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.

Fikuso augalai su dideliais lapais geriausiai jaučiasi ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Jie gali toleruoti šiek tiek ryto saulės spindulių, tačiau juos reikia išnešti iš po pietų, kad nenudegtų lapai. Augalai, kurie negauna pakankamai šviesos, neteks apatinių lapų, o jų lapų spalva taps blanki.

Fikusą laistykite dažnai, kad dirva būtų drėgna, bet neužmirkusi. Šis augalas taip pat jautrus per dideliam sausumui ir gerai netoleruoja sausros. Norėdami patikrinti, ar laikas vėl laistyti, patikrinkite drėgmės lygį pirmuosiuose dirvožemio coliuose. Jei jie išdžiūvo ir trupa, laikas augalą dar kartą laistyti.

Fikuso augalai yra jautrūs šaltam skersvėjui ir pailgės, jei bus jų veikiami. Lapai gali pagelsti ir ruduoti. Fikuso augalus geriausia laikyti vidutinėje arba šiltoje 16-24 laipsnių temperatūroje ir esant vidutinei drėgmei. Jei jūsų namai yra sausi, galite padidinti drėgmės lygį investuodami į patalpų drėkintuvą.

Genėjimas yra negyvų ar mirštančių lapų ir augalų liekanų pašalinimas, siekiant sukurti geresnes augimo sąlygas. Tai atliekama naudojant švarias žirkles arba žirkles švariems pjūviams. Svarbu perpjauti tik sveikus audinius, kad būtų išvengta tolesnio pažeidimo ar infekcijos.

Tręšimas yra svarbi augalų priežiūros dalis, tačiau svarbu nepersistengti. Dėl pernelyg didelio tręšimo augalai gali ištempti, o jų šaknys per greitai augti, o tai galiausiai gali pakenkti augalui.

Didžialapis fikusas nėra išrankus, kai kalbama apie dirvožemio sudėtį. Tikriausiai tiks bet kokia gera, greitai nusausinanti vazoninė žemė. Daugelis kambarinių gėlių augintojų renkasi kaktusų mišinį. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.

Norėdami dauginti šį augalą auginiais, paimkite auginį su vienu lapeliu ir nedelsdami pamerkite jį penkioms valandoms vandenyje, kad nusiplautų pieno sultys. Prieš sodindami, susukite lapą ir lengvai pririškite prie kuolo, tada pasodinkite auginį. Auginius reikia sodinti į durpių ir smėlio mišinį į dauginimo dėžę arba nedidelį vazonėlį, maždaug dviejų centimetrų gylyje. Geriausia dauginimo dėžę šildyti iš apačios (25-28 laipsnių Celsijaus) ir sukurti drėgną aplinką. Tinkamiausias laikas dauginti – kovo-balandžio mėn. Auginiai greičiau įsišaknys, jei pjūvis bus padengtas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.

Stambius augalus geriausia genėti pavasarį, kad būtų skatinamas lajos augimas. Jauniems augalams naudinga juos pririšti prie atramos, kad jie augtų vertikaliai. Jei norite paskatinti jaunų augalų šakojimąsi, periodiškai turėtumėte pašalinti viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Kasmet vasario ir kovo mėnesiais jauni augalai persodinami į 4-5 cm didesnio skersmens vazonus. Tai padeda augalui išlikti sveikam, nes neleidžia šaknims peraugti. Augalą reikės persodinti kasmet, kol jis pasieks norimą aukštį.

Kenkėjai ir ligos gali būti problema plačialapiams fikusams, įskaitant amarus, miltligę, voratinklines erkes, žvynelius ir tripsus. Jei įmanoma, geriausia infekciją aptikti kuo anksčiau ir gydyti veiksmingu metodu, pavyzdžiui, Nimba medžio aliejumi.Yra keletas įprastų ligų, kurios gali paveikti augalus, įskaitant šaknų puvinį, lapų dėmėtumą, botritą, rūdis, miltligę ir pietinę miltligę. Jei ant augalo lapų ar stiebo pastebėjote sausų baltų pluteles dėmių, tai greičiausiai dėl iš pažeistų augalo vietų išsiveržusių sulčių.

Šis augalas yra nuodingas ir gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą, jei valgoma kuri nors augalo dalis. Jei kas nors suvalgo didelį augalo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems asmenims taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su fikusu patartina mūvėti pirštines.

Kokie dažniausiai užduodami klausimai šia tema?

Viena iš galimų priežasčių, kodėl gali kristi stambialapių fikusų lapai, yra ta, kad augalas negauna pakankamai šviesos. Jei nėra pakankamai šviesos, lapai gali tapti geltoni arba rudi ir galiausiai nukristi. Kita galimybė – augalas gauna per daug vandens. Dėl per didelio laistymo lapai gali pagelsti arba ruduoti ir nukristi.

Lapai gali nukristi dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą laistymą, kenkėjus, šaknų puvinį ar ekstremalius temperatūros pokyčius. Visos šios priežastys gali pakenkti augalui ir dėl to gali nukristi lapai.

Norint apsaugoti augalą nuo šaltų ir karštų skersvėjų, geriausia vengti staigių temperatūros pokyčių ir palaikyti vidutinę 15-20 laipsnių temperatūrą.

Viena iš priežasčių, kodėl jūsų fikuso lapai gali kristi, yra ta, kad jie negauna pakankamai šviesos.

Medžių lapai rudenį pradeda keisti spalvą, nes medis nebegamina chlorofilo, kuris suteikia lapams žalią spalvą.

Yra daugybė priežasčių, kodėl stambialapių fikusų lapai gali paruduoti, įskaitant laistymo problemas, kenkėjus, šaknų puvinį, aukštą temperatūrą, nepakankamą apšvietimą ir netinkamą mitybą.

Yra keletas priežasčių, kodėl augalų lapai gali nukristi. Viena iš galimybių yra ta, kad augalas negauna pakankamai vandens ir patiria sausros stresą. Kita galimybė – augalas gauna per daug vandens ir kenčia nuo užmirkimo. Kita galimybė yra ta, kad augalas negauna pakankamai šviesos, todėl lapai gali nukristi bandydami gauti daugiau šviesos. Galiausiai kai kurių augalų lapai natūraliai nusvyra.

Yra keletas galimų lapų kritimo priežasčių, įskaitant: perlaistymą, perlaistymą, šaknų puvimą, kenkėjus, nepakankamą apšvietimą ir aukštą temperatūrą.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl geltoni lapai gali turėti dantytus kraštus, yra ta, kad jie yra labiau pažeidžiami vėjo ir kitų elementų.

Jei pastebėjote, kad fikuso lapų kraštai pagelsta, tai greičiausiai reiškia, kad augalas nėra pakankamai šeriamas. Augalui augimo laikotarpiu kas mėnesį reikia duoti subalansuotas, vandenyje tirpias trąšas, o šaltuoju – ne.