Kategorijos archyvas: Gėlės

Sėklos ir sodinamosios medžiagos dezinfekavimas

Cheminės kovos priemonės

Cheminėmis kovos priemonėmis jos vadinamos todėl, kad kovai su ligomis naudojamos specialios cheminės medžiagos— pesticidai. Jais augalai apipurškiami, apdulkinami, o sėkla bei sodinamoji medžiaga, patalpos, inventorius ir dirva dezinfekuojama.

Sėklos ir sodinamosios medžiagos dezinfekavimas. Cheminiu būdu sėklos beicuojamos sausais arba šlapiais beicais. Sausam gėlių sėklų beicavimui geriausiai tinka šie beicai: TMTD (tetrametiltiuramdkuifidas), cinebas ir kaptanas. 100 g sėklos reikia 0,2-0,6 g beico. Beicuoti galima tokiu būdu: į plačiakaklę stiklinę bonką supilama sėkla ir reikiamas kiekis beico. Sėklos tūris neturi viršyti pusės bonkos tūrio. (Geriau, kai mažesnė pusė bonkos.) ,Po to bonka uždaroma arba užkišama kamščiu ir vartoma į visas puses 5-10 minučių, kad beico milteliai gerai vienodai apveltų sėklą.

Šlapiam sėklų beicavimui naudojamas formalinas arba kalio permanganalas. Beicuojant formalinu, 40% formalinas atskiedžiamas vandeniu santykiu 1 :303 (1 dalis formalino I 300 dalių vandens). Gautame 0,13 formalino skiedinyje sėklos pamerkiamos (prieš tai jas laisvai supylus į retesnės medžiagos maišiukus) 5-15 minučių. Praėjus minėtam laikui, sėklos išimamos, supilamos į krūveles ir troškinamos, uždengus medžiaga, 2 valandas. Po to jos paskleidžiamos plonu sluoksniu, džiovinamos tiesioginiams saulės spinduliams neprieinamoje vietoje ir sėjamos.

Užuot merkus į skiedinį, sėklas galima sulaistyti 0,13% formalino skiediniu ir po to 2 valandas troškinti. 1 kg sėklų sulaistyti reikia 100 ml skiedinio.

Šiam reikalui kalio permanganatas naudojamas 0,1-1% koncentracijos (1 I vandens 1–10 g beico); tokiame tirpale sėklos laikomos 15-30 min.).

Svogūnų bei gumbasvogūnių šlapiam beicavimui naudojamas šiltas vanduo, kalio permanganafas, formalinas. Vandens temperatūra ir svogūnų išlaikymo vandenyje laikas priklauso nuo augalo rūšies ir nuo sukėlėjo. Šie parametrai bus nurodyti specialiojoje dalyje, aprašant atskirų gėlių rūšių ligas.

Beicuojant kalio permanganatu, gumbasvogūniai laikomi 0,5-1 % koncentracijos tirpale (5-10 g preparato 1 litrui vandens) 1-2 valandas. Tam tikslui formalinas (40%) atskiedžiamas santykiu 1 : 80, ir tokiame skiedinyje qumbasvogūniai laikomi 15-20 minučių.

Beicuojant sausu būdu, naudojamas TMTD (6 g beico 1 kg gumbasvogūnių).

Auginių dezinfekavimui naudojama kaptano arba cinebo 0,2-0,3% suspensija (1 I vandens — 2-3 g preparato). Auginiai panardinami kelioms minutėms į tokį tirpalą ir po to sodinami. Pasodintus auginius, taip pat ir žemę galima laistyti tokios pat koncentracijos cinebo arba kaptano suspensija. 1 m2 dirvos sulaistymui reikia 1-2 litrų suspensijos.

Šiltnamių, sandėlių ir inventoriaus dezinfekavimas. Didelę reikšmę šiltnaminių gėlių auginimui turi šilfnamių, inspektų, dėžučių, vazonėlių bei darbo įrankių dezinfekavimas. Šiltnamių plyšiuose slepiasi ir žiemoja įvairūs kenkėjai, o ant rėmų, dėžutėse bei vazonėliuose išsilaiko ligų sukėlėjai. Šiltnamiai dezinfekuojami tušti, išnešus iš jų visus augalus. Prieš dezinfekavimą reikia įstiklinti ir užkituoti langus, užklijuoti popieriumi arba užlipdyti moliu durų ir kitus plyšius, paliekant įėjimui ir išėjimui vienerias duris.

Dezinfekavimui geriausia naudoti gabalinę sierą. 1 m3 šiltnamio patalpos reikia sudeginti 30 g sieros. (Jeigu tuo pačiu metu norima išnaikinti ir voratinklinę erkutę, tai sieros norma padidinama iki 75 g). Siera išdėliojama Iygiomis dalimis keliose vietose ant skardos ir uždegama degančia anglimi. Jeigu deginami sieros milteliai, tai, kad geriau jie degtų, sulaistomi gazoliu. Sierą uždegus, reikia tuojau išeiti iš patalpos, nes degimo metu susidaręs sieros dvideginis (S02) yra kenksmingas žmogaus organizmui. Išėjus iš šiltnamio, užklijuot durų plyšius. Taip sandariai uždarytą šiltnamį reikia palaikyti sieros dūmuose 2 paras ir po to gerai išvėdinti.

Vietoj sieros šiltnamių dezinfekcijai galima naudoti chlorkalkes, formaliną arba kreoliną. Dezinfekuojant chlorkalkėmis, 10 I vandens reikia 300-400 g chlorkalkių. Tirpalą reikia palaikyti 2-4 valandas, kad nusistotų, tada nupilti nuo nuosėdų ir purkšti juo patalpą.

Svarbų vaidmenį higieninių kovos priemonių komplekse vaidina švara

Dezinfekuojant formalinu, šiam reikalui reikia naudoti 1-2% koncentracijos formalino tirpalą. Kovojant kartu ir su voratinkline erkute, formalino koncentraciją reikia padidinti iki 3-4%.

Purškiant šiltnamį reikia paruošti 2% kreolino tirpalą (10 litrą vandens 200 g kreolino).

Sandėlių dezinfekavimui naudojamos kalkės, chlorkalkės arba kreolinas. Dezinfekuojant kalkėrnis, naudojamas kalkių pienas. Toksiškumui padidinti pridedama 1-2% vario sulfato.

Šiltnamių ir kitoks inventorius dezinfekuojamas chlorkalkėmis, formalinu arba kreolinu. Šiam reikalui tirpalų koncentracijos turi būti šiek tiek didesnės: formalinas naudojamas 3-4%, chlorkalkės — 7-10 ir kreolinas-4-5%

Gėlių pritaikymas visur: krepšeliuose, sienose, puokštėse

Renesanso laikais įsigalėjo tradicija dovanoti gėles krepšeliuose, kurių netgi lankas būdavo gausiai jomis išpuoštas. Dabar labiau vertinami dekoratyvūs nedažyti krepšeliai, teikiama daugiau reikšmės pynimui ir formai.

Priešingai, negu kompozicijos plokščiose ar aukštose vazose, krepšeliai su gėlėmis turi sudaryti gausumo įspūdį — tarytum gėlės veržtųsi iš krepšelio. Tačiau ir šiuo atveju gėlės neturi užgožti viena kitos, o krepšelis neturi atrodyti perkrautas.

Jeigu krepšelis su lanku, nereikia žiedų išdėstyti lanko aukštyje. Jie turi būti aukščiau ir žemiau lanko. Kai kada jis apsukamas smidro šakele, bet dažniausiai paliekamas neapsuktas. Lanko šone galima pritvirtinti surištą kaspiną ar tautinę juostą, kurios galai krinta kartu su svyrančiomis šakomis. Tačiau kaspinas spalvomis neturi nustelbti gėlių. Kai krepšelis šviesus ir jame komponuojamos baltos gėlės, kompoziciją galima pagyvinti spalvingu kaspinu. Tai nebus disonansas, bet ryškus akcentas. Pavyzdžiui, pailgame krepšelyje meniškai sukomponuota spygliuočio šaka su kankorėžiais, žydinčios pakalnutės (Naujiesiems metams daug kas jas pražydina) ir spalvinga tautine juosta perjuosta dovanėlė tikrai pradžiugins jos gavėją. samanas, kuriomis užbaigiama tokia kompozicija krepšelyje, galima įsmeigti keletą bruknienojų; tai bus gražus nivansas.

Naujametinį krepšelį kartu su gėlėmis galima įkomponuoti žvakes, pakabinti žaisliuką, žiūrint kam krepšelis skiriamas: vyresniam žmogui galbūt žaisliukas ir netiks. Žvakės gali būti vienodame aukštyje su gėlėmis, o nedideles dekoratyvines galima pritvirtinti ant lanko. Žvakių spalva turi būti tokia pat, kaip ir kitur.

Krepšelyje komponuojamos skintos gėlės gali būti vienarūšės arba įvairios, tik svarbu jų spalva. Dažniausiai gėlės komponuojamos asimetriškai, o kad krepšelis nebūtų vienpusis, aukščiausias elementas turi būti ne prie pat krašto, bet šiek tiek arčiau centro (1/3 krepšelio).

Krepšelio aukštis ir dydis turi derintis su gėlių aukščiu ir žiedų dydžiu.

Plokščiame krepšelyje komponuojamos žemaūgės gėlės, giliame — stambios, mažame miniatiūrinės. Beje, mažuose krepšeliuose galima sukurti puikias miniatiūras. Jos visada tiks ir prie kiekvienos kitos dovanos. Artistui skiriamas ir įteikiamas scenoje krepšelis turi būti su „kojytėmis“.

Komponuojant skintas gėles, krepšelio vidus išklojamas polietilenine plėvele, kad ji sulaikytų drėgmę. Ant plėvelės standžiai dedamos sudrėkintos samanos ir jas norima kryptimi susmeigiamos gėlės. Galima krepšelį įdėti stiklins indą su vandeniu, pridėti samanų ir jas smeigti gėles. Indas irgi dedamas į samanas: jos ir prilaikys indą, ir uždengs.

Gėlių siena Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose.